POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS IR VALDYMO CHARTIJA (1996 m.) [EN]

Ratifikuota 11-ojoje ICOMOS generalinėje asamblėjoje Sofijoje (Bulgarija), 1996 m. spalio mėn.

ĮŽANGA

Šia Chartija siekiama skatinti povandeninio kultūros paveldo, esančio vidaus ir pakrančių vandenyse, sekliose jūrose ir giliuose vandenynuose, apsaugą ir valdymą. Chartijoje pagrindinis dėmesys kreipiamas į specifines povandeninio paveldo savybes ir aplinkybes, ir ji turėtų būti laikoma ICOMOS Archeologijos paveldo apsaugos ir valdymo chartijos (1990 m.) priedu. 1990 m. chartija „archeologijos paveldą“ apibrėžia kaip materialiojo paveldo dalį, kurioje archeologijos metodai teikia pirminę informaciją, apimančią visus žmogaus egzistencijos paliktus pėdsakus ir susidedančią iš vietų, susijusių su visomis žmogaus veiklos apraiškomis, apleistų statinių ir visų rūšių liekanų kartu su visa su jomis susijusia kilnojamąja kultūrine medžiaga. Šios Chartijos tikslas yra povandeninis kultūros paveldas, kuris suprantamas kaip archeologijos paveldas, esantis povandeninėje aplinkoje ar buvo iš jos iškeltas. Jis apima nuskendusias istorines vietas ar vietoves ir statinius, laivų sudužimo vietas ir sudužusių laivų nuolaužas, taip pat jų archeologinę bei gamtinę aplinką.

Pagal pobūdį povandeninis kultūros paveldas yra tarptautinis išteklius. Didelė povandeninio kultūros paveldo dalis yra tarptautinėje akvatorijoje ir yra atsiradusi iš tarptautinės prekybos bei komunikacijos, dėl kurios laivai ir jų turinys yra prarasti tam tikru atstumu nuo jų kilmės ar paskirties vietos.

Archeologija yra susijusi su aplinkos išsaugojimu; išteklių valdymo kontekste povandeninis paveldas yra baigtinis ir neatsinaujinantis. Norėdami, kad povandeninis kultūros paveldas prisidėtų prie aplinkos supratimo ateityje, turime dabar prisiimti individualią ir kolektyvinę atsakomybę, kad užtikrintume jo nenutrūkstamą išlikimą.

Archeologija yra viešoji veikla; kiekvienas turi teisę semtis iš praeities, kad įkvėptų savo gyvenimą, o bet kurios pastangos riboti žinias apie praeitį yra asmens nepriklausomybės pažeidimas. Povandeninis kultūros paveldas prisideda prie tapatumo formavimo ir gali būti svarbus žmonių bendrumo jausmui. Jautriai valdomas povandeninis kultūros paveldas gali suvaidinti teigiamą rekreacijos ir turizmo skatinimo vaidmenį.

Archeologija skatina mokslinius tyrimus, ji papildo žinias apie žmogaus kultūros įvairovę bėgant amžiams, teikia naujų ir įdomių idėjų apie gyvenimą praeityje. Tokios žinios ir idėjos prisideda suprantant šiandienos gyvenimą ir kartu padeda numatyti ateities iššūkius.

Daugelis jūrinių veiklų, kurios savaime yra naudingos ir pageidautinos, gali turėti nepalankių pasekmių povandeniniam kultūros paveldui, jei jų poveikis nėra įvertintas iš anksto.

Povandeniniam kultūros paveldui grėsmę gali kelti statybos darbai, kurie keičia krantą ir jūros dugną, sroves, nuosėdų ir teršalų srautą. Povandeniniam kultūros paveldui grėsmę taip pat gali kelti intensyvus gyvųjų ir negyvųjų išteklių naudojimas. Be to, netinkamos gavybos formos ir pelningas „suvenyrų“ išgavimas gali daryti žalingą poveikį.

Daugelis iš šių grėsmių gali būti pašalintos arba ženkliai sumažintos, iš anksto konsultuojantis su archeologais ir įgyvendinant poveikio mažinimo projektus. Šia Chartija siekiama prisidėti teikiant aukštos archeologinės kvalifikacijos patirtį sparčiai, tiksliai ir efektyviai suvaldant tokias povandeniniam paveldui kylančias grėsmes.

Povandeniniam kultūros paveldui grėsmę taip pat kelia visiškai nepageidautinos veiklos, kuriomis keli siekia pasipelnyti daugelio sąskaita. Komercinis povandeninio kultūros paveldo naudojimas prekybos ar spekuliavimo tikslais yra iš esmės nesuderinamas su paveldo apsauga ir valdymu. Šia Chartija siekiama užtikrinti, kad visi tyrinėjimai turėtų aiškius tikslus, metodologiją bei laukiamus rezultatus ir kiekvieno projekto siekinys būtų visiškai skaidrus.

1 STRAIPSNIS. ESMINIAI PRINCIPAI

Povandeninio kultūros paveldo išsaugojimas in situ turėtų būti laikomas prioritetiniu pasirinkimu.

Turėtų būti skatinamas prieinamumas visuomenei.

Nedestrukcinėms technikoms, neinvaziniams tyrimams ir pavyzdžių ėmimui turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kasinėjimus.

Tyrinėjimai neturi neigiamai paveikti povandeninį kultūros paveldą daugiau, nei to reikalauja tausojamieji ar tiriamieji projekto tikslai.

Tyrinėjimai turi vengti be reikalo trikdyti žmonių palaikus ar šventvietes.

Tyrinėjimus turi lydėti atitinkama dokumentacija.

2 STRAIPSNIS. PROJEKTO PLANAS

Prieš pradedant tyrinėjimus, turi būti parengtas projektas, atsižvelgiant į:

  • tausojamuosius ar tiriamuosius projekto tikslus;
  • naudojamą metodologiją ir technikas, kurios bus taikomos;
  • numatomą finansavimą;
  • projekto veiklų tvarkaraštį ir terminus;
  • tyrinėjimų grupės sudėtį, kvalifikaciją, atsakomybę ir patirtį;
  • medžiagos konservavimą;
  • vietovės valdymą ir priežiūrą;
  • bendradarbiavimo su muziejais ir kitomis institucijomis susitarimus;
  • dokumentaciją;
  • sveikatą ir saugą;
  • ataskaitos parengimą;
  • archyvų, taip pat ir tyrinėjimų metu iškelto povandeninio kultūros paveldo deponavimą;
  • sklaidą, įskaitant ir visuomenės dalyvavimą.

Projekto planas turėtų būti peržiūrimas ir, jei būtina, koreguojamas.

Tyrinėjimai turi būti vykdomi laikantis projekto plano. Projekto planas turėtų būti prieinamas archeologų bendruomenei.

3 STRAIPSNIS. FINANSAVIMAS

Iš anksto turi būti užtikrintos lėšos, pakankamos visiems projekto plano etapams įgyvendinti, įskaitant konservavimą, ataskaitos parengimą ir sklaidą. Projekto plane turėtų būti nenumatytų atvejų valdymo planai, kurie užtikrintų povandeninio kultūros paveldo konservavimą ir su juo susijusį dokumentavimą tuo atveju, jei nutrūktų numatytas finansavimas.

Projekto finansavimas neturi reikalauti parduoti povandeninį kultūros paveldą arba naudoti bet kokią strategiją, kuri gali negrįžtamai išsklaidyti povandeninės kultūros paveldą ir su juo susijusią dokumentaciją.

4 STRAIPSNIS. KALENDORINIS PLANAS

Iš anksto turi būti užtikrintas laikas, pakankamas visiems projekto plano etapams įgyvendinti, įskaitant konservavimą, ataskaitos parengimą ir sklaidą. Projekto plane turėtų būti nenumatytų atvejų valdymo planai, kurie užtikrintų povandeninio kultūros paveldo konservavimą ir su juo susijusį dokumentavimą tuo atveju, jei sutriktų numatytas tvarkaraštis.

5 STRAIPSNIS. MOKSLINIO TYRIMO TIKSLAI, METODOLOGIJA IR TECHNIKOS

Mokslinio tyrimo tikslai ir metodologijos, kuri bus naudojama, ypatumai turi būti nustatyti projekto plane. Metodologija turėtų būti suderinta su mokslinio tyrimo tikslais, ir naudojamos technikos turi būti kiek tik įmanoma neinvazinės.

Po tyrimų vietoje atliekama artefaktų analizė ir dokumentacijos rengimas yra integrali viso tyrimo dalis; deramos šios analizės nuostatos turi būti pateiktos projekto plane.

6 STRAIPSNIS. KVALIFIKACIJOS, ATSAKOMYBĖ IR PATIRTIS

Visi tyrinėjimų grupės nariai turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir patirtį projekte numatytoms veikloms vykdyti. Jie turi būti visiškai instruktuoti ir suprasti numatytą atlikti darbą.

Visi invaziniai povandeninio paveldo tyrinėjimai bus atliekami tik vadovaujant ir prižiūrint numatytam povandeninės archeologijos specialistui, turinčiam pripažintą kvalifikaciją ir atitinkamų tyrinėjimų patirties.

7 STRAIPSNIS. IŠANKSTINIAI TYRINĖJIMAI

Prieš visus povandeninio kultūros paveldo invazinius tyrinėjimus turi būti atliktas vietos arba vietovės vertinimas, kuriuo nustatomas jos pažeidžiamumas, reikšmingumas ir potencialas.

Vietos arba vietovės vertinimas turi apimti turimų istorinių ir archeologinių duomenų studijas, vietos arba vietovės archeologines ir aplinkos savybes bei invazijos pasekmes ilgalaikiam tyrinėjimų paveiktos teritorijos stabilumui.

8 STRAIPSNIS. DOKUMENTAVIMAS

Visi tyrinėjimai turi būti nuodugniai dokumentuojami, remiantis galiojančiais profesiniais archeologinio dokumentavimo standartais.

Dokumentacijoje turi būti pateiktas išsamus vietos arba vietovės aprašas, kuriame nurodoma tyrinėjimų metu pajudinto ar iškelto povandeninio kultūros paveldo kilmė, pateikiami lauko darbų protokolai, planai ir piešiniai, fotonuotraukos ar kitomis medijos priemonėmis atlikti įrašai.

9 STRAIPSNIS. MEDŽIAGOS KONSERVAVIMAS

Medžiagos konservavimo programa turi užtikrinti archeologinių liekanų konservacinę paveiką tyrinėjimų metu, perkeliant ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Medžiagos konservavimas turi būti atliekamas pagal dabartinius profesinius standartus.

10 STRAIPSNIS. VIETOS ARBA VIETOVĖS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA

Turi būti parengta vietos arba vietovės valdymo programa, kurioje išsamiai numatytos povandeninio kultūros paveldo apsaugos ir valdymo in situ priemonės, taikomos pasibaigus tyrimams vietoje. Programoje turėtų būti numatytas visuomenės informavimas, pagrįstos vietos arba vietovės stabilizavimo sąlygos, stebėsena ir apsauga nuo pakenkimo. Turėtų būti skatinamos visuomenės galimybės susipažinti su povandeniniu paveldu in situ, išskyrus atvejus, kai prieinamumas nesiderina su apsauga ir valdymu.

11 STRAIPSNIS. SVEIKATA IR SAUGA

Tyrinėjimų grupės ir trečiųjų šalių sveikata ir sauga yra svarbiausia. Visi tyrinėjimų grupės nariai turi dirbti laikydamiesi saugos politikos, kuri atitinka teisinius bei profesinius reikalavimus ir yra nustatyta projekto plane.

12 STRAIPSNIS. ATASKAITOS

Laikantis projekto plane nurodytų terminų, turėtų būti parengtos tarpinės atskaitos, kurios saugomos atitinkamose viešose dokumentinių įrašų saugyklose.

Ataskaitose turėtų būti:

  • atsiskaitoma, kokie tikslai yra pasiekti;
  • nurodoma taikyta metodologija ir technikos;
  • nurodomi gauti rezultatai;
  • pateikiamos rekomendacijos dėl ateities tyrimų, vietos arba vietovės valdymo ir tyrinėjimų metu iškelto povandeninio kultūros paveldo kuravimo.

13 STRAIPSNIS. KURAVIMAS

Projekto archyvas, kurį sudaro tyrinėjimų metu iškeltas povandeninis kultūros paveldas ir visos patvirtinamosios dokumentacijos kopija, turi būti deponuota institucijoje, kuri gali užtikrinti viešą prieinamumą ir nuolatinį archyvo kuravimą. Dėl archyvo deponavimo turėtų būti susitarta iki tyrinėjimų pradžios, ir susitarimai turėtų būti nustatyti projekto plane. Archyvas turėtų būti parengtas laikantis galiojančių profesinių standartų.

Turi būti užtikrintas mokslinis projekto archyvo vientisumas; deponavimas keliose institucijose neturi trukdyti surinkti duomenis į vieną vietą, siekiant sudaryti galimybę tolesniems tyrimams. Povandeninės kultūros paveldu negalima prekiauti kaip komercinėmis prekėmis.

14 STRAIPSNIS. SKLAIDA

Visuomenė turėtų būti informuojama apie tyrinėjimo rezultatus ir povandeninio kultūros paveldo reikšmingumą pasitelkiant populiarius pristatymus įvairiose informavimo priemonėse. Tokių pristatymų plačiajai visuomenei prieinamumas neturėtų būti apsunkintas dideliais mokesčiais.

Turi būti skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis ir grupėmis, kaip ir bendradarbiavimas su bendruomenėmis ir grupėmis, kurios yra ypač susijusios su povandeniniu kultūros paveldu. Pageidautina, kad tyrinėjimai prasidėtų nuo tokių bendruomenių ir grupių pritarimo ir sutikimo.

Tyrinėjimų grupė sieks įtraukti bendruomenes ir suinteresuotųjų grupes į tyrinėjimus tiek, kiek toks dalyvavimas yra suderinamas su apsauga ir valdymu. Jei tikslinga, tyrinėjimų grupė turėtų suteikti galimybes visuomenei ugdyti archeologinius įgūdžius per mokymus ir švietimą. Turi būti skatinamas bendradarbiavimas su muziejais ir kitomis institucijomis. Prieš tyrinėjimus turėtų būti numatyta nuostata dėl bendradarbiaujančių institucijų vizitų, mokslinių tyrimų ir ataskaitų.

Atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, baigiamoji tyrinėjimų sintezė turi būti prieinama kiek galima greičiau ir deponuota atitinkamose viešose dokumentinių įrašų saugyklose.

15 STRAIPSNIS. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas, apsaugant ir valdant povandeninį kultūros paveldą, ir turėtų būti skatinamas siekiant aukštų tiriamojo darbo ir tyrinėjimų standartų. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas, siekiant veiksmingai pasinaudoti archeologais ir kitais profesionalais, kurie specializuojasi povandeninio kultūros paveldo tyrinėjimų srityje. Specialistų mainų programos turėtų būti laikomos priemone skleisti geriausią praktiką.

Vertėja Rasa Butvilaitė

Vilnius 2016

© ICOMOS, 1996; © Rasa Butvilaitė, 2016